Jurgis Rimvydas Palys

Architektas: urbanistika Kaune yra nevaldoma

Kaunas

Klestinčio miesto pamatas – pakili gyventojų dvasia

Kaune sparčiai į dangų stiebiasi nauji pastatai, tačiau ar jie dera bendrame miesto kontekste? "Dizaino savaitė" metu Namų idėjų centre NIC vykusios konferencijos metu, architektas Jurgis Rimvydas Palys pažėrė priekaištų kolegoms – statybos primena chaosą.

Istorinis palikimas

Kiekvienas laikotarpis palikdavo savo pėdsaką mieste. "Dizaino savaitės" metu J.R.Palys pasakojo, kad dar caro laikais, XIX a., Kaune pastatyti pastatai stovi iki šiol ir atspindi to laiko dvasią. Tuomet ties Žemąja Freda pastatytas Žaliasis geležinkelio tiltas, mieste atsirado ir pirmasis bravoras, pradėjo kilti bažnyčių kupolai, kareivinės ir objektai. Tai buvo Kauno plėtros ženklas.

Tarpukariu Kaune suklestėjo modernizmas. Centrinis bankas, paštas, "Pienocentras" ir kiti perlai pažymėjo savitą miesto stilių. Jau tais laikais unikali architektūra žavėjo, o dabar patraukė ir UNESCO dėmesį.

"Tarpukariu kilo ne pavieniai namai. Jų gausa ir patraukė pasaulinį dėmesį. Tai labai humaniška architektūra, nes čia erdvu, bet ne per daug. Nėra ištęsti pastatai, lubos ne per aukštos. Lietuviai turėjo saiko jausmą ir jį pagavo architektūroje", – pasakojo J.R.Palys.

Jis įsitikinęs, kad ir sovietmetis paliko pėdsaką Kauno istorijoje. Ne tik vietiniai gyventojai, bet ir Kauno svečiai žinojo legendinę "Kauko" kavinę. Visi girdėjo ir apie "Orbitą" ar "Žalią kalną". Tokios vietos dizaino prasme nebuvo labai išskirtinės, tačiau jose virė gyvenimas, nuolat girdėjosi bendraujančių žmonių balsai – dabar to klegėjimo nelikę.

(Nuotraukoje - Jurgis Rimvydas Palys)

Savitas miestas

J.R.Palys įsitikinęs, kad, ir be architektūros, Kaunas turi kuo didžiuotis, tik ne viską išnaudoja. Miestas išskirtinis savo reljefu, kurį sudaro dvi terasos – kalnai ir pakalnės. Čia galima įrengti apžvalgos aikštelių, nuo kurių Kaunas matyti kaip ant delno. Tokios vietos ypač žavi ir miesto svečius.

Dar Kaunas unikalus tuo, kad įsikūręs dviejų upių santakoje. J.R.Palys "Dizaino savaitėje" pasakojo, kaip jį mažą žavėdavo laivų gausa. Nemunu plaukiantys garlaiviai tiesiog užburdavo.

"Nei Vilnius, nei kitas didysis miestas nėra dviejų upių sankirtoje. Manau, kad tai pagrindinė miesto savybė. Kaunas seniau būdavo laivų sostine. Pamenu, kai buvau mažas, kaimynas kviesdavo laivų pažiūrėti, matydavau garlaivio kaminus ir toks jausmas užliedavo – tai būdavo tam tikra Kauno spalva", – nostalgijos neslėpė pašnekovas.

Anot jo, dar vienas svarbus Kauno akcentas – aerodromas. Aleksotas buvo aviacijos lopšys. J.R.Palys tikina, kad prie viso komplekso reikia pridėti ir tai, kad Kaunas – miestas tvirtovė. Be to, architektas neslėpė, kad kiekvienas miestas turi ir mažų savitumo akcentų.

"Gali būti tiesiog suoliukas, kur nuolat dūzgia žmonės. Ne kartą esu matęs, kai prie vieno suoliuko susirenka šachmatininkai. Jei nugriausi tą suoliuką, sunaikinsi vietos atpažįstamumą, žmonės išsiskirstys, neliks bendravimo", – nuomonę dėstė J.R.Palys.

Sąsajų išsaugojimas

Architektas pastebi, kad būtent Kaune trūksta išsaugomų sąsajų. Seniau veikusios kavinės, teatrai sunyko, kartu į užmarštį nusinešdami dalį miesto kultūros ir kaimynų pašnekesių.

J.R.Palio nuomone, Kaune trūksta specialistų, kurie mokėtų iš šalies pasižiūrėti į siūlomus projektus. Architektai dažnai nežino vietos bendruomenės istorijos, todėl būtina šviestis, domėtis ir plėsti akiratį.

"Architekto profesija labai svarbi, nes dėl neišmanymo gali ilgam sugadinti žmonių gyvenimą. Įstatymai visko neaprėpia, reikia pajusti. Būtų gerai, jei Kaune būtų toks protų centras, kur gimtų įvairiausios idėjos. Juk blogas projektuotojas gali nekreipti dėmesio į vietos upelį, bet reikia žmonių, kurie atkreiptų dėmesį, kad čia paukščiukai čiulba, ir neleistų bet kur tiltų ir kvartalų daryti, visko sunaikinti", – kalbėjo architektas.

Šiuolaikinis Kaunas

J.R.Palys įsitikinęs, kad dabar dauguma statytojų, projektuotojų neįsiklauso į vietos gyventojų pulsą, todėl vyrauja chaosas – verslas nori į mažiausius žemės lopinėlius įsprausti daugiabučius, nelieka sąsajų tarp centrinės miesto dalies ir kitų rajonų.

"Urbanistika Kaune yra nevaldoma. Ji dabar plečiasi kaip koks voras. Namai statomi miesto pakraščiuose, kur nuvykti gali tik savo automobiliu, autobusai nevažiuoja, nes per brangu sukurti infrastruktūrą. Vadinasi, buvo pasirinkta netinkama vieta. Nuo Centro į kitus rajonus turi eiti virkšelė", – nuomonę išsakė architektas.

Jis pastebi, kad dabartinės verslo idėjos dažnai kelia konfliktą tarp vietos gyventojų, nes nevyksta dialogas. Problemų kelia ir tai, kad verslas ir architektai negalvoja, ar žmonės bus laimingi. Dėl to, kad nėra bendros koncepcijos, kaip turi būti vystoma miesto architektūra, nukenčia tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai. Profesorius įsitikinęs, kad kolegos negalvoja apie gatvių užstatymą.

"Pažiūrėkite į Veiverių gatvę – visos parduotuvės atitrauktos nuo gatvės. Suprantu, kad verslininkams patogiau, kai klientai šalia pasistato automobilius, tačiau atrodo, kad viskas stovi laukuose, su niekuo nėra sujungta. Visada mieliau, kai eini tarsi tinkle, vienur įlendi į parduotuvytę pro pasažus, išlendi kitoje miesto vietoje, ir neatrodo, kad tavo kelias pasibaigė", –  architektas dar kartą pabrėžė vientisumo ir sąsajų svarbą.

J.R.Palys įsitikinęs, kad kiekvienas laikotarpis turi palikti architektūroje pėdsaką ir skirtingi laikotarpiai gali sudaryti vientisą miesto vaizdą. Kaunas visada buvo neaukštų pastatų miestas, ir tai žavi užsieniečius, nes dauguma didžiųjų miestų pasidavė dangoraižių madoms ir taip prarado savo unikalumą.

Architekto nuomone, šiuolaikiniame Kaune reikia ne tik kurti naujus objektus, bet būtų galima atgaivinti ir kelias vietas, kurios seniau kauniečiams kėlė daug gerų emocijų ir prisiminimų.

"Mada architektūroje nėra labai gerai, nes mados praeina, o pastatai lieka stovėti. Ar galima suderinti Kauno tarpukario modernizmą su šiuolaikine architektūra? Taip, viskas turi skambėti, neužgožti ir nekonkuruoti tarpusavyje. Mes ir taip jau daug ką sunaikinome, bet gal kažką galime ir atgaivinti?" –  pastebėjo J.R.Palys.

 

KAUNO DIENA, Edita Radzevičiūtė

 

Save

Save

Save

Dalinkis Facebook'e