Kaip sutaupyti šildymo išlaidas?

Pigesnis šildymas - su apgalvotu projektu

 
Brangstant energetiniams ištekliams ir sykiu nenumaldomai augant išlaidoms už komunalines paslaugas, vis aktualesnė tampa energijos taupymo problema. Į ką vertėtų investuoti siekiant sutaupyti šioje srityje?

Galimybė sutaupyti šildymui labiausiai apribota daugiabučių namų gyventojams, tačiau yra dalykų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį ir jiems. Ne paslaptis, kad daugiabučiuose, kuriuose yra centrinis šildymas, sutaupyti padėtų tik pastato kompleksinė renovacija. 10-20 metų amžiaus pastatų išorinis apšiltinimas yra pastato “rūbas”, apsaugantis jame esančią šilumą. Ypač svarbu pakeisti visą pastato inžineriją, modernizuoti šilumos centrus, minimalizuoti visus šilumos nuostolius, taip pat įrengti suvartotos energijos apskaitos priemones, kad kiekvienas buto savininkas galėtų individualiai taupyti reguliuodamas ne tik viso buto, bet ir atskiro kambario temperatūrą.

 
Brangiau - tik pradžioj

Individualių namų savininkų galimybės rinktis, kokią sumą kas mėnesį norima atseikėti už šildymą bei karšto vandens paruošimą buitiniams poreikiams tenkinti, yra kur kas didesnės. Pasak E. Vėgėlės, tai labiausiai priklauso nuo noro ir galimybių skirti atitinkamą lėšų dydį. Bet kokia energiją taupanti įranga yra brangesnė už paprastą, tačiau bėgant laikui atsiperka.
 
Sutaupyti ypač padeda alternatyvi įranga - šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, moderni šilumos reguliavimo ir valdymo automatika. Pavyzdžiui, nedideliame individualiame name, kuriame įrengtas šilumos siurblys su kolektoriumi, gyvenančiai trijų asmenų šeimai sausio mėnesį šildymas, karštas vanduo, apšvietimas atsiėjo 300 Lt. Be to, patogu - viskas reguliuojama automatiškai, šeimininkams dėl nieko nereikia sukti galvos. Žinoma, pradinės investicijos buvo didesnės, tačiau, skaičiuojant šiandienos kainomis, įranga turėtų atsipirkti per septynerius metus.

Saulės kolektorius net ir mūsų kraštuose galėtų užtikrinti 30 proc. karšto vandens poreikių. Mažiau mokėti už šildymą padėtų ir didesnį naudingumo koeficientą turintys katilai, pavyzdžiui, kondensaciniai, medžio granulių, dujų generaciniai. Bet ne mechaniškai jais pakeičiant senesnės kartos katilą, o pertvarkant, kad ir minimaliai, šildymo sistemą. Renkantis katilą verta atsižvelgti ne tik į kišenės storį, bet ir į savo gyvenimo įpročius. Pavyzdžiui, vienam kiekvieną savaitgalį valyti katilą galbūt nesudarys problemų, o kitas tokiu įrenginiu gali kaipmat nusivilti.

Skaičiai ir faktai:

    Naudojant šilumos siurblį, šilumos gaunama vidutiniškai tris kartus (300 proc.) daugiau nei elektros energijos sunaudojama įrangos darbui (veikiant elektriniams šildymo prietaisams, apie 98 proc. elektros energijos paverčiama šiluma).
     
    Apšiltinus daugiabučius namus, pakeitus juose langus ir laukujes duris, modernizavus šildymo sistemas, pašalinus stambiaplokščių namų siūlių defektus, energijos poreikius šiuose pastatuose galima sumažinti 30 proc. ir daugiau. Kai kuriuose atnaujintuose daugiabučiuose namuose, įdiegus daugiau priemonių, sutaupoma iki 66 proc. energijos.
     
    Kai kurių tipų šiuolaikiniuose pastatuose, pavyzdžiui, pasyviuosiuose, šiluminės energijos (be karšto vandens ruošimo) sunaudojama 10 kartų (iki 15 kWh/kv. m per metus) mažiau nei statytuose seniau. Pasyvieji pastatai yra ne tik gerai apšiltinti, bet juose naudojami ir saulės ar kiti atsinaujinantys energijos ištekliai.
     
    Kai vėdinama mechaniniu būdu nenaudojant šilumogrąžos, su šalinamu oru netenkama šilumos, o ventiliatoriams ir kitiems sistemos įrenginiams dirbti reikalinga elektros energija. Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo gali sudaryti 20-40 proc. pastato šilumos poreikio.

Prieš pasirenkant šildymo sistemą visada pasitarkite su specialistais salonuose VILPRA.